Viesulai

hey yo mielieji skaitytojėliai :D priartėjau prie dar vienos gamtos stichijos - viesulo. asmeniškai man tai viena baisiausių ir kraupiausių stichijų. vien tas vaizdas, kai pamatai didžiulį sūkurį kelia šiurpulį (nors tai teko matyti tik internete ir per TV :D)
Taaaaigi,

stipriai besisukanti oro kolona, kurios galai jungiasi su žeme ir liūtiniais kamuoliniais debesimis, arba, retais atvejais, su kamuoliniais debesimis. Šiaurės Amerikos atogrąžų viesulas vadinamas tornadu. Jis dažniausiai siaučia rytinėje ir pietinėje JAV dalyse, netoli Meksikos įlankos. Sausumos viesulas dar vadinamas trombu.

Viesulas – lokalinis meteorologinis reiškinys. Viesulas dažnai atrodo kaip iš žemo kamuolinio liūtinio debesies nusileidęs piltuvas, straublys ar stulpas. Iš vieno debesies gali nusileisti vienu metu keli sūkuriai.

Viesulo skersmuo – iki kelių šimtų metrų, slinkimo greitis 10–20 m/s. Viesulo viduje oras sukasi (paprastai prieš laikrodžio rodyklę) 50–100 m/s greičiu; to sūkurio centre oro slėgis labai žemas, todėl susidaro stiprūs kylantys srautai, ir viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus; traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius.

Viesulas kyla dėl ypač nepastovios stratifikacijos apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Viesulai dažnesni virš jūrų; virš sausumos viesulai pasitaiko kaitros metu.

Lietuvoje (nuo 1951 m.) buvo 24 viesulai, neramiausi buvo 1978, 1981 ir 1983 m. – praūžė net po du viesulus per metus.

Patys smarkiausi viesulai buvo 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose ir 1985 m. gegužės 10 d. prie Nemenčinės. Viesulo trukmė nuo 4 iki 30 min. Trumpiausiai (4 min.) trukęs viesulas buvo 1988 m. birželio 9 d. Šalčininkuose. Smarkus viesulas 2011 m. liepos 27 d. praūžė per Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių rajonus.

o gal ir jūs prisimenat 2011 metų vasarą Lietuvoje? aš pamenu puikiai. buvau kaime, atostogavau kai prasidėjo nelauktas lietus. lijo ilgai ir stipriai, galiausiai sutemo ir pakilo vėjas. sėdėjome su šeima namelyje, laukėme kol nustos lyti tas lietus, kai staiga dingo elektra. dangus svaidėsi žaibais, vėjas trankė garažo ir lauko virtuvėlės duris, girdėjosi tik griausmai.. skaitant, žinoma, viskas neatrodo taip baisu, tačiau tuo metu buvo net baisu pagalvoti apie išėjimą į lauką. kitą dieną saulė švietė kaip niekad skaisčiai, nušvietė išlaužytus medžius, tvoras, apgriautus senesnius namus, o ir mūsų luko virtuvėlė buvo ne išimtis! Lūždamas medis "nusinešė" pusę jos šono. buvo kraupu. BRRRRRR! tikiuos tokių nutikimų mūsų Lietuvėlėj dar negreit pasitaikys :P

galit patikėt, kad tai vyko Lietuvoje? :O

Cunamiai

Cunamis – ilgos bangos, kurias jūrose ir vandenynuose sukelia povandeniniai žemės drebėjimai, vulkanųišsiveržimai, didžiulės grunto arba ledo masės, įkrisdamos nuo kranto į vandenį.

Šiek tiek istorijos

Per paskutinius 2500 metų įvyko 368 cunamiai, vienaip ar kitaip įregistruoti žmonių atmintyje. Pastebėtina, kad 85 % visų cunamių buvo Ramiajame vandenyne, be to, tik 30 iš jų sukelti vulkanų išsiveržimų, o absoliuti dauguma – žemės drebėjimų. Tarp pastarųjų ypatingą vietą užima 1923 m. Sagamio įlankos Japonijoje cunamis. Dėl žemės drebėjimo įlankos dugnas staiga pakilo iki 230 m, išstumdamas net 22,5 km3 vandens. Tuo pat metu gretimuose rajonuose dugnas nugrimzdo. Dėl staigios dugno deformacijos į krantą plūstelėjo 10–12 m aukščio banga, kurios padariniai buvo katastrofiški. 1956 m. Aliaskos pakrantėje per žemės drebėjimą kone iš 1 km aukščio į nedidelę įlanką (11 km ilgio ir iki 200 m gylio) staiga nugriuvo apie 300 mln. m3 ledo ir uolienų. Iki pusės km aukštyn išlėkė vandens purslai, o beveik 60 m aukščio cunamio banga šluote nušlavė įlankos krantus.

Per vieną didžiausių pasaulio istorijoje cunamių 2004 metų gruodžio 26 d., po 9 balų pagal Richterio skalę sukelto žemės drebėjimo, Indijos vandenyne, netoli Indonezijos, Tailando, Malaizijos krantų, užliejus apie 10 metrų aukščio bangai, žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių (žr. 2004 m. Indijos vandenyno cunamis).

Cunamio susidarymas

Per žemės drebėjimus dugne kartais susidaro lūžiai, kurie sukelia momentinius vandens masės, tūrio ir slėgio pakitimus. Dėl šių pasikeitimų susidaro bangos, kurios gali pasiekti ir vandenyno paviršių. Cunamio bangos dažniausiai kyla padidėjusio seismingumo Ramiojo vandenyno akvatorijose, bet jų pasitaiko ir kituose vandenynuose bei jūrose: Viduržemio,Juodojoje, Marmuro ir net Kaspijos. Ne visus žemės drebėjimus lydi cunamio bangos. Ryškesnius cunamius sukelia tik stiprūs žemės drebėjimai (daugiau kaip 6 balų), kurių epicentrai yra palyginti negiliai: iki 40 km. Dažniausiai susidaro 3–9 bangų grupė. Jų aukštis prie kranto neviršija 5 m ir jos nesukelia katastrofiškų padarinių.

kolkas dar "nedidelė" cunamio banga Maldyvuose, Indijos vandenyne 2004m.

cunamio "veikimas" banga slūgsta keliaudama tolyn, tačiau priartėjusi prie kranto smogia didžiausiu pajėgumu

Ugnikalniai

Šv. Elenos kalno išsiveržimas 1980 m.

Ugnikalnio išsiveržimai

Ugnikalnis (alternatyvus pavadinimas vulkanas, pagal senovės romėnų dievo Vulkano vardą) – kalnas su krateriu, pro kurį iš gelmių veržiasi lava, akmenys, pelenai, dujos. Ugnikalniai yra svarbus Žemės reljefo ir klimato formavimo faktorius. Jie yra tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį. Žemėje veikia daugiau kaip 800 aktyvių ugnikalnių, ir dar daugybė „snaudžia“.

Daugiausiai ugnikalnių iškyla ties tektoninių plokščių sandūromis (destruktyviuosiuose pakraščiuose). Kai susiduria vandenyninė ir žemyninė tektoninės plokštės, sunkesnė vandenyninė plokštė palenda po žemynine plokšte ir nuo mantijos karščio pradeda tirpti. Tada ištirpusi magma veržiasi aukštyn ir iškelia ugnikalnius. Didžiausioji Žemėje Ramiojo vandenyno plokštė iš visų pusių apsupta vulkaninių kalnų, vadinamojo Ugnies žiedo, kuriam priklauso daugybė veikiančių ir užgesusių ugnikalnių – Tamboras, Čimborasas,Krakatau ir kiti.

Ugnikalniai veržiasi ir kitoje tektoninių plokščių kuriamoje geologinėje formacijoje – konstruktyviuosiuose pakraščiuose – vietose, kur plokštės tolsta viena nuo kitos, atverdamos kelią iš gelmių besiveržiančiai magmai. Įspūdingiausi pavyzdžiai – Atlanto vidurio kalnagūbris ir Didysis riftinis slėnis. Didžiausias Islandijos ugnikalnis Hekla susiformavo ten, kur plokščių skėtimosi vieta (riftas) iškyla virš jūros lygio.

Ugnikalnių išsiveržimo tipai

Plinijaus tipo
Pavadinta Plinijaus jaunesniojo, aprašiusio katastrofišką 79 m. Vezuvijaus išsiveržimą garbei. Plinijaus tipo išsiveržimo metu liejasi dideli lavos kiekiai, milžinišku greičiu (keli šimtai metrų per sekundę) išmetamos dujos ir daug piroklastinės medžiagos. Pelenai gali iškilti į keliasdešimties kilometrų aukštį, dideli pemzos kiekiai nukloja ugnikalnio apylinkes, o greitai srūvanti lava suniokoja augmeniją. Trumpalaikiai išsiveržimai aprimsta per vieną dieną, o stipresni gali trukti ištisus mėnesius. Labai stiprūs išsiveržimai suardo ugnikalnio viršūnę. Didelių ir niokojančių Plinijaus tipo išsiveržimų pavyzdžiai:
Santorinas ~1500 m. pr. m. e.
Vezuvijus 79 m.
Krakatau 1883 m.
Šv. Elenos kalnas 1980 m.

Strombolio tipo
Šie išsiveržimai nėra stiprūs, juos lydi kelias sekundes trunkantys sprogimai, išmetantys karštų dujų ir kietos medžiagos, bet jų jėga toli gražu neprilygsta Plinijaus tipo išsiveržimams, nes lava išmetama tik į keliolikos-keliasdešimties metrų aukštį. Išsiveržimus dažniausiai lydi stiprus garsas. Pavadinimas kilęs nuo Strombolio salos Tirėnų jūroje.

Vulkano tipo
Šiems išsiveržimams, kaip ir Strombolio tipo, būdinga daug nedidelių sprogimų, bet išmestų produktų stulpas, kurį sudaro piroklastinės medžiagos, paprastai būna aukštesnis. Vulkaniniai išsiveržimai išsviedžia daug maždaug futbolo kamuolio dydžio piroklastinių bombų. Lavos srautų dažniausiai nebūna.

Havajų tipo
Alternatyvus pavadinimas – plyšinio tipo. Tokio išsiveržimo metu skysta ir labai karšta (paprastai bazaltinė) lava liejasi ramiai, be sprogimų ir pasklinda dideliame plote. Ji gali lietis pora būdų – „ugnies užuolaidomis“, kai raudonai įkaitusi lava ištisas valandas ar paras pro plyšius trykšta iki keliasdešimties metrų aukštumo fontanais, arba suformuodama lavos ežerus. Išsiveržimo pavadinimas kilęs nuo Havajų ugnikalnių (Mauna Loa, Mauna Kea ir kt.), kuriems būdingi tokio tipo išsiveržimai.

Surtsėjaus tipo
Alternatyvus pavadinimas: hidrovulkanai. Vyksta sekliuose vandenyse. Išsiveržimus lydi sprogimai, nes į kraterį patekęs vanduo virsta garais. Pavadinimas kilęs nuo Surtsėjaus salos greta Islandijos, kurią 1967 m. suformavo 130 m. gylyje 1963 m. išsiveržęs povandeninis ugnikalnis.

Veikiantys ugnikalniai žemėje

Kotopachis (Ekvadoras)

Popokatepetlis (Meksika)

Sangajus (Ekvadoras)

Kliučių Sopka (Rusija)

Mauna Loa (JAV)

Fako (Kamerūnas)

Mauna Loa ugnikalnio panorama

Plinijau tipo Vezuvijaus išsiveržimas 1822 m.

Surtsėjaus pelenų stulpas virš besiformuojančios salos

Žemės drebėjimai

Gamtos stichijos - tai normalūs gamtos reiškiniai, kurie vyksta, neįtakoti žmonių. tai pavyzdziui yra ugnikalnių išsiveržimai, nuošliaužos, lavinos, žemės drebėjimai, uraganai, tornadai ir daugelis kitų. Savo bloge stengsiuos pateikti kuo daugiau informacijos, apie juos, pradžiai gal susipažinti, o vėliau ir aktyviai sekti pasaulyje vykstančius gamtos reiškinius, kurių kiekvieną dieną visame pasaulyje nutinka daugybė, tačiau ne visi jie vienodai paveikia žmonių gyvenimo sąlygas ir tolimesnę raidą.

Taigi, Pirmasis žvilgsnis iš arčiau į žemės drebėjimus:

tai staigus žemės paviršiaus judėjimas – staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio, todėl plokštės dėl trinties sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris 350 m. pr. Kr. pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais. Įdomus faktas tai, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje. Nuo 2000 iki 2004 metų įvykto 10 didelių žemės drebėjimų (vidutiniškai net 2,5 per metus).

Didžiausi žemės drebėjimai visame pasaulyje:

1556 – Kinija žuvo apie 800 000 žmonių;
1976 – Kinija žuvo apie 600 000 žmonių;
1737 – Indija žuvo apie 300 000 žmonių;
1923 – Japonija žuvo 140 000 žmonių.
1948 – Turkmėnija žuvo 100 000 žmonių.

Žemės drebėjimai Lietuvoje:

Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas Petro Dusburgiečio kronikoje ir sako, kad 1328 metais Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. 1909 metais Bezdonyse Vilniaus rajone buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1 km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad „drebėjimas“ įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. 2001 metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti Salake, užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90 km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko.


Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. 1904 m. virpesiai atsklido iš Oslo fjordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 m. iš Vrančo kanų regiono Rumunijoje. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado sritį sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje.

Labutis visiems!

Sveikučiai pabiručiai! Pradedu savo jaunosios rašytojos karjerą :D ne iš tikro tai juokauju, šį blogą sukūriau vardan mokslo( namų darbas vienai paskatai :/). neturiu labai idealių rašymo įgūdžių, tikiuosi nesmerksit, laukiu nesulaukiu jūsų komentarų ir nuomonių, man ji yra laaaabai svarbi daugeliu prasmių! :)