Žemės drebėjimai

Gamtos stichijos - tai normalūs gamtos reiškiniai, kurie vyksta, neįtakoti žmonių. tai pavyzdziui yra ugnikalnių išsiveržimai, nuošliaužos, lavinos, žemės drebėjimai, uraganai, tornadai ir daugelis kitų. Savo bloge stengsiuos pateikti kuo daugiau informacijos, apie juos, pradžiai gal susipažinti, o vėliau ir aktyviai sekti pasaulyje vykstančius gamtos reiškinius, kurių kiekvieną dieną visame pasaulyje nutinka daugybė, tačiau ne visi jie vienodai paveikia žmonių gyvenimo sąlygas ir tolimesnę raidą.

Taigi, Pirmasis žvilgsnis iš arčiau į žemės drebėjimus:

tai staigus žemės paviršiaus judėjimas – staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio, todėl plokštės dėl trinties sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris 350 m. pr. Kr. pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais. Įdomus faktas tai, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje. Nuo 2000 iki 2004 metų įvykto 10 didelių žemės drebėjimų (vidutiniškai net 2,5 per metus).

Didžiausi žemės drebėjimai visame pasaulyje:

1556 – Kinija žuvo apie 800 000 žmonių;
1976 – Kinija žuvo apie 600 000 žmonių;
1737 – Indija žuvo apie 300 000 žmonių;
1923 – Japonija žuvo 140 000 žmonių.
1948 – Turkmėnija žuvo 100 000 žmonių.

Žemės drebėjimai Lietuvoje:

Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas Petro Dusburgiečio kronikoje ir sako, kad 1328 metais Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. 1909 metais Bezdonyse Vilniaus rajone buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1 km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad „drebėjimas“ įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. 2001 metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti Salake, užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90 km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko.


Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. 1904 m. virpesiai atsklido iš Oslo fjordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 m. iš Vrančo kanų regiono Rumunijoje. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado sritį sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje.